Iš ISIGN į „Dokobit“: mūsų pokyčių istorija

Praėjus kelioms dienos po mūsų pokyčių pristatymo, norime su jumis pasidalinti visa, kas už to slypi. Istorija, kaip mes pergalvojome savo prisistatymą pasauliui. Tai ne šiaip įrašas apie patį faktą, o detali istorija, kaip iš taško A nukeliavome iki taško B.

Kodėl nusprendėme keistis?

Trumpam grįžkime į praeitį. Prisiminkite save, kai jums buvo maždaug penkiolika. Kiekvienąkart kurdamiesi naują el. pašto adresą ar vartotojo vardą socialinių tinklų paskyroms, greičiausiai siekėte, kad susikurtas vardas būtų šaunus, atspindėtų jus ir dar būtų gerai, kad išsiskirtų iš visų kitų. Juk beveik niekas tuomet nenaudodavo savo vardų, o net ir bandant tą padaryti, jis greičiausiai jau būdavo užimtas. O ir šiaip – visai neoriginalu ir nesmagu save vadinti [įterpkite savo vardą]9988. Tad greičiausiai rinkdavotės kažką įmantresnio. Tokie vardai nebūtinai blogi, tačiau paaugus į juos žvelgėte kiek kitaip, galbūt norėjosi kažko subtilesnio arba tiesiog per visus tuos metus pasikeitėte ir reikėjo naujo vardo.

Panašiai nutiko ir mums. Iš tiesų, pačioje pradžioje ISIGN buvo mūsų kodinis pavadinimas, tačiau kadangi tuo metu nieko įmantresnio nesugalvojome, tiesiog likome prie jo ir kuriam laikui užsimiršome. Pradėję sparčiai augti, ėmėme pastebėti ir visus šio pavadinimo iššūkius. Pavyzdžiui tai, kad turėjome daug pravardžių: [ysigna], [ysain], [ysing], [aising] ir pan. Vėliau pastebėjome ir tai, kad raidė “i” prieš bet kokį žodį pavadinime tapo tokia populiari, kad nebesiskyrėme nuo bet kokio kito prekių ženklo, pavadinimą pasirinkusio vadovaujantis šiuo principu. Pažvelgus į kitus rinkos žaidėjus, taip pat pradėjo kliūti tai, kad žodis “sign” taip pat buvo toks populiarus, kad bene visi mūsų konkurentai jį naudojo. Kaip, beje, ir mėlyną spalvą logotipe.

 

 

Visa tai nebeatitiko mūsų pačių. Mūsų teikiami sprendimai ir bendrovė per penkerius metus gerokai keitėsi, tačiau mūsų prekių ženklas pradėjo atsilikti nuo mūsų pokyčių ir spartaus augimo. Nepaisant rimtų ir sudėtingų technologijų, su kuriomis dirbame, mes juk iš tiesų nesame tokie nuobodūs, kaip pradėjome atrodyti, ir tikrai ne visada kalbame sudėtingais techniniais terminais, kaip galėjo atrodyti iš mūsų internetinio puslapio. Mūsų tikrasis veidas ir charakteris dažnai atsiskleisdavo tik tuomet, kai pradėdavome bendrauti su klientais. Būtent tada jie pamatydavo, kad esame gerokai paprastesni ir ne tokie gąsdinantys. Taigi nusprendėme, kad dabar yra pats laikas iš bjauriojo ančiuko išaugti į gulbę.

Kaip iš taško A nukeliavome į tašką B?

I. Užsidarymas

Taigi pokyčiai brendo jau kelerius metus. Ir – pagaliau! – šie metai buvo sėkmingi. Bet prieš imantis tolimesnių veiksmų, pirmiausia mums reikėjo naujo pavadinimo, tokio, kuris leistų mums išsiskirti rinkoje. Tad viena buvo aišku – žodžio “sign” pavadinime nebebus!

Dviems dienoms užsibarikadavome užmiestyje, kad kuo mažiau blaškytumėmės. Tai buvo mūsų paskutinė viltis, nes jau iki tol buvome išbandę įvarius pavadinimo galvojimo metodus – visa komanda ir kartu, ir atskirai du tris metus jau bandė surasti tinkamą pavadinimą. Net naujai prie komandos prisijungusiems kolegoms pirmoji užduotis būdavo pateikti pavadinimų pasiūlymų. Šis metodas, deja, nebuvo sėkmingas.

Taigi užsidarėme kambaryje. Kas toliau? Pirmiausia pradėjome ieškoti patikimų metodų, kaip protingi žmonės galvoja pavadinimus 🙂 Radom beprotiškai daug informacijos, bet to ir reikėjo tikėtis. Tad tiesiog pradėjome naudoti metodus vieną po kito ir labai greitai pamatėme, kas veikė ir kas neveikė. Taip pradėjome rimtą analizę. Ne tik savo pavadinimo ir prekių ženklo, bet ir kitų rinkoje esančių žaidėjų. Žingsnis po žingsnio pamatėme, ko turėtume vengti ir kuria kryptimi judėti. Tačiau paties pavadinimo galvojimo procesas buvo neką lengvesnis. Apgalvojome tūkstančius variantų (rimtai, net vertėme įvairius žodžius į kitas kalbas – nuo afrikiečių iki zulu, juos jungėme, ieškojome miestų pavadinimų, naudojomės pavadinimų generatoriais – nuo nindzių vardų iki ateivių, įvairių herojų, planetų, filmų, knygų ir greičiausiai visa kita, ką sugalvosite. Nejuokaujam!).

 

 

Nepaisant keistai linksmo proceso sugalvojome ir mums patinkančių pavadinimų, tik kitą dieną į juos pažvelgę supratom, kad vis tik gal jie nebuvo tokie įspūdingi, kaip atrodė iš pradžių 🙂 Mūsų užsidarymo laikas ėjo į pabaigą. Sugalvojome dar kelis variantus. Galiausiai, geriausius išsirašėme atskirai ir pradėjome vertinti pagal tarimą, išvaizdą, keliamas emocijas, patikimumą ir galybę kitų punktų. Ir ką jūs manot – pavyko. Po aršių diskusijų ir vertinimų juodu ant balto (kad niekas negalėtų užginčyti) nugalėjo „Dokobit“! Šis pavadinimas atrodė logiškiausias ir patraukliausias iš visų sugalvotų variantų. Per ateinančias porą savaičių kuo daugiau į jį žiūrėjome, tuo labiau jis mums patiko. Buvome laimingi, kad pagaliau tai įvyko, bet tuo pačiu ir labai bijojome, kas laukia toliau.

II. 50-ties atspalvių agonija 

Akimirką buvome tokie laimingi, kad galvojome, jog pusę darbo jau padarėme. Pradėjome planuoti, ką dar turime pasidaryti, ir supratome, kad sunkiausia dalis dar priešaky.

Kaip „Dokobit“ turėtų atrodyti? Kaip mes jį įsivaizduojame? Spalvos, šriftas, naujas logotipas… Turėjome sau atsakyti į šiuos klausimus. Logotipo kūrimui pagalbos paprašėme draugo dizainerio. Nors mums labai patiko mūsų ženkliukas senajame logotipe (pasas/SIM kortelė), buvo aišku, kad su naujuoju pavadinimu jis nebedera. Nei forma, nei pati idėja. Kadangi mūsų draugas dizaineris pažinojo mus, jis puikiai žinojo, kas mums labiausiai tinka. Taigi su logotipu jam pavyko iškart. Šis žingsnis buvo ganėtinai paprastas.

Bet… Mums vis dar reikėjo apsispręsti dėl spalvų. Ši dalis buvo tikra rakštis… Išbandėme visą spalvų paletę. 50 žalios, geltonos, raudonos, rožinės, mėlynos, violetinės, net juodos atspalvius. Ir vėl bandėme pasitelkti skirtingus metodus ir net spalvų psichologiją, tačiau vėliau pažvelgėme iš kitos pusės. Kiekviena spalva logotipuose paprastai asocijuojasi su pozityviomis emocijomis, todėl visos spalvos vienu ar kitu aspektu gali reikšti tą patį – skirtinguose šaltiniuose skirtingoms spalvoms dažnai pritaikomos tokios pat arba panašios asociacijos, pvz., patikimumą, energiją, lojalumą, galią, laimę ir pan.

Taigi galiausiai nusprendėme rinktis tokią spalvą, kuri mums patinka, kuri atrodo moderni ir leidžia mums išsiskirti rinkoje. Beveik buvome pasirinkę violetinės ir mėtinės miksą (kai kuriems mūsų jis laaaaaabai patiko, bet ne visiems), tačiau susidūrėme su keliais iššūkiais. Pirma, mūsų pasirinkta violetinė puikiai atrodė kompiuterio ekrane, tačiau ji beveik neturėjo fizinių panaudojimo galimybių, nes skirtingose spalvų paletėse spalva atrodė absoliučiai skirtingai, o tai reiškė, kad vieną kartą mūsų logotipas būtų violetinis, kitąkart pilkas ar mėlynas ir pan. Mes to nenorėjome. Antra, tarp gausybės mėlynų logotipų rinkoje violetinės ir mėtinės miksas nelabai išsiskyrė. Galbūt truputį, bet  vis dar buvome panašūs į kitus.

Tuomet ir nusprendėme eiti visai priešinga kryptimi ir pasirinkome raudonos ir geltonos mišinį, kuris konvertavosi į oranžinę spalvą. Šis pasirinkimas iš tolo rėkė, kad mes kitokie, o kadangi tai šiltesnė spalva, ji mus atspindėjo kur kas geriau nei bet kuris šaltas atspalvis. Mūsų pasirinkta oranžinė mums asocijavosi su draugiškumu, atvirumu, optimizmu, prieinamumu, bet tuo pačiu ir su atsidavimu, įsitraukimu, patikimumu ir pasitikėjimu – viskuo, ką vertiname ir kuo vadovaujamės, teikdami paslaugas.

III. Viskas nuo nulio

Žinodami, kas esame, kaip norime, kad žmonės mus matytų ir kaip mes to turėtume pasiekti, jau buvome pasirengę kitam mūsų nuotykio žingsniui – sukurti naują internetinį puslapį. Struktūrą, dizainą, turinį. Viskas turėjo keistis, kad naujasis puslapis atspindėtų mus.

Vienintelis dalykas, kurį žinojome – mums reikėjo lengvesnio įvaizdžio, paprastesnio, švaresnio, šviesesnio internetinio puslapio, kuris derėtų su oranžine spalva ir mūsų charakteriu. Tačiau tai reiškė ne tik vizualinius pokyčius, bet taip pat visiškai naują puslapio struktūrą ir naują turinį bei mūsų pozicionavimą jame. Taigi pradėjome nuo naujos struktūros medžio, vėliau sekė vizualinis jo išdėstymas ir, žinoma, turinys. Ši dalis šiek tiek užtruko, tačiau galutinis rezultatas pranoko mūsų pačių lūkesčius.

Kai jau turėjome struktūrą ir turinį, į pagalbą pasitelkėme iliustratorių – tiksliai žinojome, kokių iliustracijų norime ir kur puslapyje jos turi atsidurti. Janis Andžans, grafikos dizaineris ir iliustratorius iš Latvijos, dirbęs su tokiomis kompanijomis, kaip „Google“ ir „Facebook“, sutiko mums padėti, o galutinis rezultatas mus labai džiugino.

Tiesa, kažkuriuo metu dizaino procese mums kilo labai smagi mintis. Dirbdami ties puslapio dizainu, į iliustracijų vietas pradžioje kėlėme bet kokias internete rastas nemokamas iliustracijas. Pradiniame puslapyje atsidūrė vizualas su žmogumi, sėdinčiu ant sofos, o ant jo kelių – katė. Besilinksmindami (jums turbūt irgi kartais būna akimirkų, kai galvoje kyla kvailų minčių, nes smegenims reikia pertraukos?) ant katės uždėjome antkaklį su savo logotipo ženkliuku. Netikėtai paaiškėjo, kad tai visai puiki detalė. Tada kilo kita mintis – o kas būtų, jei vietoje katės pasodintume šunį? Šunys simbolizuoja saugumą, draugiškumą, lojalumą – visa tai, ką atspindime ir mes patys. Tai šitaip šuo vardu Dogobitas atsirado mūsų vizualikoje. Mūsų kačių mylėtojai iš pradžių nebuvo labai sužavėti idėja, bet po kiek laiko priprato ir jie.

IV. Į dienos šviesą

Taigi po 4 mėnesių esame visiškai atsinaujinę ir užsikrovę gerų emocijų ir istorijų, slypinčių už mūsų pokyčių proceso. Bet svarbiausia – esame patenkinti savo naujuoju įvaizdžiu, kuris, tikime, mus atspindi kur kas labiau nei senasis. Ir nors praėjo dar mažai laiko, jau girdėjome žmones mus vadinant „Dokobit“. Tai – nerealus jausmas, atperkantis visą sunkų darbą!

Skaitykite įrašą kitomis kalbomis: English Icelandic